susitarėlis

susitãrėlis, -ė smob. (1) 1. Rtr, NdŽ, KŽ kas su kuo susitaręs, kas linkęs susitarti: Vienas kitą globodami, susitarėliai pagyvena tą laikotarpį drauge rš. 2. KŽ sąmokslininkas.